"Šiais metais Nacionaliniam Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkursui – 46 metai. Per ilgus gyvavimo metus šis renginys įsitvirtino Lietuvos kultūriniame gyvenime ir greta savo bendraamžės „Dainų dainelės“ tapo viena gražiausių muzikos švenčių mūsų krašte. B. Dvariono konkursas tapo dėkinga proga apžvelgti, kiek turime menams palinkusio jaunimo, kuriam mūsų paskatinimai ir parama atvėrė kelius į didžiąją Muziką, į pasaulinį pripažinimą.

Konkurso ištakos – viename iš kilniausių Balio Dvariono paskutiniųjų gyvenimo metų ketinime aplankyti visas Lietuvos vaikų muzikos mokyklas. Tuomet jų buvo gerokai per šimtą. Šį sumanymą kompozitorius buvo pradėjęs sėkmingai įgyvendinti. Koncertuose, šalia kitų atlikėjų, klasikų bei savo kūrinius skambindavo pats B. Dvarionas. Su koncertais liko aplankyta didesnė dalis Žemaitijos, nemaža Aukštaitijos miestų, Suvalkijos kraštas. Deja, nelemta liga ir nelaukta baigtis sutrukdė viską atlikti iki galo.

Jau po mirties, minint 70-ąsias kompozitoriaus gimimo metines, kilo mintis pagerbti jo atminimą, įsteigiant B. Dvariono vardo pianistų konkursą. Konkurso iniciatoriais tapo Balio ir Aldonos Dvarionų mokiniai – kompozitorius bei pianistas Julius Andrejevas ir pedagogas, pianistas Aleksandras Jurgelionis. Jie, tuomet būdami B. Dvariono muzikos mokyklos mokytojais, užkrėtė šiuo sumanymu mokyklos vadovybę, kuri, kaip sakydavome, „pramušė“ ideologinius suvaržymus bei draudimus. O jų būta formuojant renginio idėją, nustatant konkurso reglamentą ir pasirenkant programą.

Žydintį 1974-ųjų pavasario rytą buvo atidarytas pirmasis B. Dvariono respublikinis jaunųjų pianistų konkursas. Renginys turėjo didžiulį pasisekimą. Vertinimo komisijai vadovavo viena žymiausių to meto pasaulio pianisčių Tatjana Nikolajeva. Buvo atrasta labai daug muzikai gabių vaikų iš įvairių miestų ir provincijos miestelių. Į finalinį turą Vilniuje atvyko per šimtą pradedančiųjų ir pažengusių pianistų. Visus organizatorių lūkesčius pranokę rezultatai patvirtino šio renginio aktualumą ir drauge savaip pratęsė pirminį sumanymą – dabar jau nebe kompozitorius ateina pas vaikus, bet vaikai, atlikdami jo kūrinius, pagerbia ir prisimena Kūrėją.

Netrukus kilo mintis neapsiriboti vien fortepijonine muzika, bet į konkursą pakviesti ir smuikininkus. Jau nuo VI-ojo konkurso dalyvauja visų specialybių stygininkai. Tačiau muzikinės programos pagrindą ir toliau sudaro kūriniai fortepijonui ir smuikui, kuriuose geriausiai atsiskleidžia kompozitoriaus talentas ir muzikinė išmonė.

Konkursas metai iš metų tobulėjo, atspindėdamas ryškią profesionalumo plėtotę. Todėl jau 2000- aisiais prireikė patikslinti it praplėsti amžiaus grupes. Aukštą konkurso profesinį ir meninį lygį pripažino ir Europos Jaunimo muzikos konkursų sąjunga, į kurią buvome priimti 2002 metais.

Konkurse dalyvaujantiems moksleiviams ir jų pedagogams suteikiama proga išgirsti kolegas, pasidalyti patirtimi, aptarti muzikos pedagogikos aktualijas. Talentingiausiems Lietuvos jauniesiems muzikams sudaromos sąlygos pasirodyti mūsų krašto ir užsienio koncertinėse scenose. Betarpiško muzikavimo dvasia, naujos pažinties su talentais džiaugsmas suteikia jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursui reto kūrybiškumo aurą, palaimingos jungties su muzika būseną. Tai buvo ir yra išskirtinė šios Muzikos šventės savybė ir esminė jos nuostata.“            

Prof. dr. Jurgis Dvarionas

Informacija dėl koronaviruso

Vadovo 2019 metų veiklos ataskaita

Veiklos ataskaita

Radviliškio muzikos mokyklos instrumentų derintojas

etaplius(Etaplius.lt straipsnis)

Ankstyvosios intervencijos modelis

Iš mokyklos gyvenimo

20161212 161925
Mokytojų Lauros Petkuvienės ir Tomo Kanapinsko mokinių Kalėdinis koncertas tėveliams

Iš kur gaunate daugiausia informacijos apie muzikos mokyklos veiklą?

savo vaiko - 54%
mokyklos mokytojų - 17.5%
mokyklos administracijos - 1.6%
spaudos - 3.2%
interneto - 20.6%
lankydamas mokyklos organizuojamus renginius - 3.2%

Visi balsai: 63
Balsavimas baigėsi : sausio 1, 2020
1.png5.png3.png1.png8.png2.png
Šiandien15

Pirmadienis, 01 birželio 2020
Į viršų